Juodos saulės šviesa bando pralaužti užrūdijusias grotas ir nušviesti pamėklišką kambarį šiuo tuo daugiau nei mirtimi atsiduodančių žvakių liepsna. Ir naktis dejuoja kęsdama šį įžūliai skausmingą skverbimąsi į jos valdas. Ir juodoji saulė savo skausmo ašarom skinasi kelią per šiurpinančią tamsą. Ir visada taip buvo, ir net visagalis dievas negali sustabdyti šios skausmingos tėkmės. AMEN…