Žvakių liepsnos daina. Bestuburis vėjas padovanojo man šią dieną lygiai prieš metus besišypsodamas. Šiandien švenčiu jos gimtadienį.. Medžių šakos nupynė mums namus, nakties dangaus skliautas saugojo nuo audrų, o saulė, nusileidusi tąvakar dukart, atlaidžiai šypsojosi. Jos motiniškas akis lyg veidrodis atspindėjo jūra. Mano kojas glostė šaltis..tik virpėjau ne dėl to. Jutau, kad tai kažko pradžia..
Neklydau.