Norint užmigti su šypsena, o prabusti su noru daryti vos ne bet ką, kaas teiktų džiaugsmą kitiems, man tereikia prieš einant miegot išgirsti Jo balsą...

  Kai po pagalve ėmė skambėti mano mobilus, aš miegojau. Net nesupratau kaip atsikėliau, net nesuvokiau, jog tai skamba mobilus, bet pamačiusi ant ekrano blyksinti Jo vardą... Pakėliau ragelį ir kupina vilties išgirsti Jo balsą IŠGIRDAU! Iš pradžių jis pasisveikino nedrąsiai, tik šiek tiek kalbėdamas, bet toks švelnus... Pakalbėjome, tuomet davė pakalbėti su savo, bei mano draugu, kuris išvykęs su juos... Pakalbėjau ir su juo, o tuomet girdžiu fone "Ei, duok man dar, kai ką noriu pasakyti". Mano širdis krūptelėjo, nes žinojo, jog ausys tuoj vėl išgirs jo melodingą balsą... Jis perėmė ragelį ir ištarė "Aš tik norėjau pasakyti, kad labai tavęs pasiilgau... Net neįsivaizduoji kaip dabar egra gulėti ir vidury nakties girdėti tavo balsą, kaip aš jo buvau apsiilgęs... Pasiilgau jūsų visų... Laukiu kol vėl susimatysim... Kiekvieną aikimirką galvojam apie jus... Aš dabar patiriu TOKĮ malonumą kalbėdamas su tavimi... Tu net neįsivaizduoji". Tai buvo neapsakoma... Išgirsti iš jo tokius žodžius, kai pati jam galiu pasakyti lygiai tą patį...

    Ech, KAIP aš jį myliu...