Kūdikystėje vaidiname nuskriaustuosius, kad tik sulauktumėme suaugusiųjų dėmesio.
Studijuodami vaidiname stropius ir viską žinančius, kad tik gautumėme geresnį pažymį.
Dirbdami privalome vaidinti savimi pasitikinčius, kad kiti pasitikėtų mumis.
Kai nusibosta gyvenimo skiriami vaidmenys, einame vaidinti kitų asmenų gyvenimus. Kuriame personažus, per kuriuos išreiškiame save.