O man taip būna... Staigiai pajunti, kad tas žmogus nebepatinka. Ir daryk tu ką tik nori - verskis kūlvirsčiais, šokinėk ant kojos mažojo pirštelio, iš septynių plaukų susidėk cheminį... Ir ent jei viską darysi vienu metu - niekuo tai nepadės... Jis nepatiks ir tiek. Kad ir kaip mylėjai - tiesiog nebegalėsi pakęsti, net jei mėginsi. Bet būna, kad ir praeina... Taip pat staigiai, kaip ir prasidėjo... Tačiau JIS man pradėjo patikti ne staiga... Tačiau tai tęsiasi... Meilės pavidalai vis keičiasi... Tačiau pati meilė tebelieka... Myliu tave, girdi? Kad ir kur bebūtum, kad ir ką begalvotum... Myliu!.. O dar, kai pasakei, kad aš tau geriausia draugė... Kad manęs nepasidalini... Dėkui :) Tai sakei ne man, o tai atrodo dar tirkiau... Ne man skiedi, o jei pripažįsti tai kažkam, kas tau taipogi artimas, man tai nerealu... Dėkui tau... Myliu...

O tas staigus patikimas... Nepatikimas... Jis mane nervina... Jaučiuos nepastovi.... TAčiau džiaugiuosi vienu pastoviu jausmu, kuris viską nugali.

Ei, girdi? Aš tave myliu!..