------------------------------ ---------------------
“Nesimeldžiu tau - atitolink taurę.
Ir neprašau - pasigailėk manęs.
O tu, gyvenime, elgies netauriai,
Uždėjęs man ant rankų grandines.

Dabar, kada tu - didelis, aš - menkas,
Manai, kad tavo pusėje tiesa?
Juk už tave kovojo mano rankos,
Galbūt ne tiek tos rankos, kiek dvasia.

Dabar tarp mūsų siena atsistojo.
Nejaugi tavo priešas aš esu?
Kol tu buvai sunkus, aš abejojau,
Dabar, kai tu klastingas - man baisu.

Žinok, kaip gyniau aš tave kadaise,
Taip šiandien ginsiu savo svajones.
Tavęs paklaust turiu aš šventą teisę:
- Gyvenime, o kas tu be manęs?!”
------------------------------ ---------------------