del ko jus verkiat? Del to, kad jusu nemyli? O uz ka jus myleti? Uz eilerascius? Ju pilna pop dainose - nyku, cia tas pat. Uz laukima? O kas jusu praso laukti? Uz viesa sielvartavima? Bah... pamirskit, jus supras tik tokie patys snaudaliai verksniai. Jus vieninteliai isgryninote savyje tikraja vienintele auka - meile? Jus labai geros nuomones apie save.

Jus matote tai, ka norite matyti, nematote to, kas griauna jusu iliuzijas. Nubuskite, jus nemylite. Jus jauciates nuskriausti ir nemokate susitaikyti.

Jus sakote simtus saldziu zodeliu pasauliui, bet nemokate pasakyti sau, kad esat savanaudziai, kad dristat prievartauti jausmus ir reikalauti is aplinkiniu supratimo bei palaikymo. Tai, kad simtas, tukstantis zmoniu jums pritars, yra totalus nulis. Meiles nera. Nera gyvybes jusu troskimuose. Jus praeities vergai. Ir netgi taip trokstamas atsakas sugriautu jusu gyvenima. Nes jus nemokate gyventi, jus mokate reikalauti ir laukti. Tik tiek.

geros nakties.