jo pasakojime ,mirus Narcizui , prie sio gelo vandens ezero atejo giriu laumes oreades ir nustebo pamaciusios ,kad jis tapes karciu asaru urna.
-ko gi tu verki?-paklause oreades.
-as verkiu Narcizo ,-atsake ezeras.
-tai musu nestebina,-pasake laumes.-nors ir mes nuolat sekiojome tik tu vienas galejai is arti geretis jo groziu.
-vadinasi,Narcizas buvo grazus?-paklause ezeras.
-kas gi geriau nei tu galejo tai zinoti?-nustebo oreades.-juk jis prie tavo krantu rymojo istisas dienas!
ezeras valandele patylejo.paskui atsiduso:
-as verkiau Narcizo,bet niekada nemaniau,kad jis grazus.as jo verkiau nes kiekviena syki,kai jis pasilenkdavo ties manim,jo akyse as galejau matyti savo grozio atspindi.