visi nori tik i prieki eiti.bet as manau,siandiena yra daug gudriau eit atgal.ziuret,ieskot,ka praradom.ka praradom su savo visa "pazanga".o praradom ne tik daug:ora,vandeni,zeme,upes,upelius,medzius,geles,dainas,nekaltuma,tikejima i viska,kas sventa.
labai lengva eiti i prieki:nereikia galvoti,nes eini su minia:su televizija,su technologija,kompiuteriais,amerika...eini i prieki ne su galva,bet tik kad kiti jau eina i prieki.aklai,kaip visos avys eina,taip ir as einu...
bet viena avis ejo pries srove,atgal...i senas,zalias pievas.avis dar sapnavo,dar prisimine...
kai ta avis priejo prie siauliu,prie savo senos pieveles,ta avis atrado,kad zole jau buvo mirus.ji taipogi rado ten toki zmoguti,semianti alyva i indeli is upelio-is upelio,is kurio ji,avele,gerdavo tyra vandeni ir is kurio to zmogiuko tevai vidurvasary malsindavo savo troskuli.dabar jis vire kose su to upelio alyva.
tai ta avis nutare pasidaryt jaunu,nauju lietuviu ir pradet letai ta pieva ir ta upeli ir ta zeme valyti-savo vaikams...geriukams...gudri buvo avis,ir darbsti,ir atkakli-ji buvo palaiminta Sventos Tereses.vakarais ji klausydavo bitlu muzikos.tai ji sitaip kalbejo tam zmogiukui:
-ne,zmogeli.as tikiu,kad rojus dar nera visiskai prarastas .rojus priklauso nuo musu paciu:ar jo norim,ar jo nenorim.visur,aplinkui,yra rojaus gabaliukai.ir mes ne tik kad turim juos apsaugoti:mes turim juos auginti,puoseleti.A,rojus priklauso nuo musu paciu!
taip kalbejo avele zmogui,kuris graibste alyva is upelio.as tai zinau,nes atsitiktinai praejo national geographic zurnalo fotografas ir padare nuotrauka savo rugpjucio numeriui,maciau.bet aveles nera toj nuotraukoj.Sventa avele gali matyt tik tie,kurie ja tiki...kaip as...