---------------------------------
"Išskiriant tu man kartoji
Šviesios vilties žodžius, dievaž,
Sakai, gyvenimu antruoju
Visad šventai tiki...Bet aš?

Palik mane, nors kur ji būtų
Antra būtis ta amžina,-
Verta gyvenimų dviejų tu.
Man ir to vieno bus gana....

O gal keliaut į begalybę,
Nuo žemės pervargus kelių?
Mane prislėgtų amžinybė...
Nepailsėjęs negaliu.

Man šio gyvenimo užteko,
Nesirengiu naujos būtims.
Kas žemiška, tas žemei teko,
Ir nieks iš jos to neatims..."
---------------------------------