---------------------------------
"Dabar žinau:Širdis – namai,
Kuriuos svečiai aplanko...
Širdis – namai,
Ir įsileisdamas į vidų svečią,
Jam duodi šilumos,Jam duodi židinio ugnies,
Tikėdamas, kad įsileidai draugą.
Bet ką daryt su tais,
Kurie prie slenksčio nesivalo kojų
Ir purvo prineša į vidų?
Bet ką daryt su tais,
Kurie, patogiai įsikūrę, į sielą nuorūką gesina?
Bet ką daryt su tais,
Kurių keiksmai ir neapykanta suskaldo sienas,
Ir įsiveržę vėjai svetimi
Išblaško šilumą ir užgesiną ugnį?
Dabar vėlu sakyti – Nereikėjo įsileisti,
Nes dauguma įeina nesibeldę, Kaip įėjai ir tu...."
---------------------------------