Atleisk žmogui,
Laime.
Ne tam tu skirta, –
ne kančiai, ne ašarai      vaiko veide…
Laimingasis – šalia.
Jis šypsosi –      laukia kančia.
Jis ranką pakels –      smūgis bus.
Jo žodžių prasmė      visada atvirkščia.
Nors tų žodžių nėra,      nes žodžiai – gyvi,      o jo karalystėje
jie – svetimi.

Tu – nelaimingas.
Ir žemėj – tamsu.
Tada jis –    laimingas,
ir jam tai – gražu.

O jei laimingiausia –      moteris?