kai girdžiu lauko paukštį, kai lyja
nesibeldžiu į tavo namus
girgžda medžių šešėliai ir rymo
kaimo svirtys ir tylos laukuos

kai einu basomis per arimą
akmenėlį suspaudęs nešuos
tai žinau, kad nusitempiau mylią
ant sustirusios amžiaus kupros.