Mielas dienorašti,

kuo labiau įsiskaitau į rašyką, tuo labiau įsitikinu savo amoraliu nenormalumu: jau nebepamenu kada turėjau rimtesnę depresiją, kuri truktų ilgiau nei pagirios, nenutiko nelaiminga meilė, visiškai nesinori (ir niekada nesinorėjo) nusižudyti, ir man tiesiog nepadoriai patinka mano gyvenimas.
Dabar bijau, kad manes neuždarytų ir neišgydytų. :(