*

Susimąsčiau apie žmogaus gyvenimo prasmę, o vakar parodoje perskaityti žodžiai tobulai atsakė į mano klausimą: "Žmogus visą gyvenimą ieško savo namų". Taip, tiksliau ir nepasakysi. Vieni ilgimės tų tradicine prasme suvokiamų namų, kur būtų saugu ir ramu po sunkios darbo dienos sugrįžti, kiti - blaškosi po pasaulį, neriasi iš kailio, nerimsta, vaikosi nepatirtų kelionių, įspūdžių, ambicijų, karjeros, tikėdamiesi taip rasti namus, iš kurių vėl norėtųsi pabėgti, paskui trumpam sugįžti ir vėl bėgti toliau, dar tretiems gyvenimo prasmė yra visais įmanomais būdais gauti buteliuką Starkos ir rymoti miške prie lauželio, butaforinėje namų ramybėje paskendus. Bet faktas tas, kad visi norime atrasti tą būseną, kuri būtų mūsų namai. Kur būtų gera. Kur lauktų mylimas žmogus, kur nereikėtų meluoti, apsimetinėti, galėtum drąsiai mesti lauk visas kaukes ir tvirtai žinoti, kad esi namuose, iš kurių niekada nesinorės išeiti. Linkiu visiems savo draugams, nedraugams, pažįstamiems ieškoti ir pagaliau rasti JUOS. Pavydžiu jau radusiems.