Valkiuodams paširdžiais pempėtą lauką,
Regiu kaip saulė krenta grioviuosna.
Išmušęs vakaru veiduos raudonis
Nudulkia varsalaukio nykume.

Atsliūkin paraistėm kupron sumestas
Gal Vingių Jonas, gal ruduo
Ir traukia glitumu per molį
Vežėčių kinkinį sutemusioj raudoj.

Brendu brūdnai mintis apvilkęs,
Patvindęs ašarom pempėtus klykimus,
Sustodams mėkoju kryžialauky nupintą
Likimą savo, klimpstantį varsnoj.