Nesu relinigas. Gal tai kaikam tustanti ir viena karta girdeta.

Pamenu Tikybos pamoka... Saule mokytoja. Jos tikrai vardas yra saule.
Atejus i klase ji atsinese cilindro firmos is tiklo islieta vaza ir keliata dezuciu.
Neitiketinai rimtai ji atrodo, ne taip kaip visda. Dazniausiai ji linsma ivirsdavo i klase su keliais mokynisi.
Jai vos 26.Ganetinai jauna kad suprastu musu bedas.

Padejo vaza ir kartonines dezutes ant stalo ir tare.
- Noriu isgirsti atsakyma taip ar ne is visu jusu.

Ji paeme stikla ir prilaikydma viena ranka kita sieke vienos is deziu. Is dezes istrauke keturis didelsi akmenis. Juos sudejo i inda.
-Dabar jusu eile. Ar vaza pilna ?

Visi kaip vienas –---  Taip...

Is jos veido buvo tik viena reakcija. Antakio pakelimas.

Ji nesustojo ir atidare kita dezute. Saujomis pradejo imti zvyra. Jos rnakos drebejo nuo grubiu akmenu. Inadas dar prisipilde.

Liudnom akim perzvelge mus visus.
-Ar jus matote ka as matau,- retoriskai ji paklause. Tad noriu jusu paklausti dar syki. Ar indas pilnas. Dauguma paneliu sutrikusios tik linktelejo, o vaikinai tik zodziu pridure – Taip...

Ji letai uzmerke aksi.
- Tai paskutine savaite su jumis. As isvazuoju i airjija. Noriu vaikams kitos aplinkos.
Ji vis senkedama nesostojo ir trauke paskutine dezute arciau.
Letai suleido rankas i dezute...
Visi suziuro i deze. Pro pliselius pradejo trupeti auksinis smelis.
Reskuciomis pradejo semti ir po tuputi barstyti virs indo...

- Ar dabar matote, kad ir smulkiausi dalykai turi prasme ir jie uzpildo visa visuma. Pagrindiai tikslai ir mylimi zmones yra kertinai akmenys bet yra zvyras lyg jausmai apgudinti o karts nuo karto drasko. Vis delto ausines smelio dulkes uzpildo kasdienybe. Tad kiekviena sekunde savrbi.

Siandienos pamoka baigta...
Pasitikekit savo sirdimi ir jei ji veda galit eiti...
Manes jau nebeismes is mokyklos 