Nemunėėlisnykštukai mano, taip vėlai sumigo,
berods žiema-
o šitaip sapnas šlampa-
ir kuo tikėti, kai pulkai balandžių
iš rankų lesa-
o prie durų stovi
šuva į elgetos akis įnikęs
išeičiau šian-
dangus numestų maršką,
atolai debesų tokie pilki paliko,
kai plyštanti naktis į smilkinius pabeldžia-
dainuoti negaliu nykštukai mano verkia;
į tylų stalo kraštą
pažvelgęs pasiilgstu-
drobinių antklodžių, avies dantų karolių-
kertelėj supilti į rytmečius įauga
sumigusių ramiai mažų nykštukų norai...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |