Atsiverskim naują dienoraščio lapą.
Nagi, įpusėjo ruduo, o kas pasikeitė tavyje? Žmonės lėkė taip greitai, jog menkai įmanoma susigaudyti tarp to kas buvo vakar ir tarp to kas buvo vasarą. Atrodo, jog viskas yra taip gerai pažįstama. Rytinis kavos puodelis, šilta žinutė ir ritmingas žmonių ūžesys.
Praradimai.
Juokinga, išnyko brangiausia ką turėjau. Tikriausia nesaugojau. Vienus veidus keitė kiti. Ir dabar, aš noriu viską pradėti iš naujo. Tiesiog pasakydama: būk mano draugas. Gaila, negaliu.
Ir net jeigu dabar nesijausčiau tokia supančiota tikriausiai net nepastebėčiau kas išėjo, o tokių buvo daug.