***

"... praeityje patirti kasdienybės dalykai – kadaise tokie blankūs – dabar nušvinta kaip kažkas nepaprasta, nuostabaus. Bet ar tada, kai praeityje jie buvo tiesiogiai išgyvenami, ar ir tada jie neturėjo šių nepaprastumo ir nuostabumo aspektų? Ko gero, turėjo. Tik tas nepaprastumas tada taip ir liko nepastebėtas. <...> Galima sakyti ir kitaip: žmogus niekad negali žinoti, kurią iš jo gyvenamos dabarties akimirkų artimoje ar tolimoje ateityje jo sąmonė netikėtai prisimins ir toji akimirka taps lemtingai įtraukta į jo egzistencijos vientisą prasmę. Tai ir yra vienas iš žmogaus kasdienės egzistencijos slėpiningumo momentų: viskas čia gali būti labai reikšminga, bet iš pradžių niekad nežinai, kas iš tikrųjų taps reikšminga, ir tik laikas tai parodys. Tad ir belieka – pagarba ir dėmesingumas net ir paprasčiausiai tikrovės akimirkai."

(D. Zabielaitė, "Prarasta ir atrasta kasdienybė")