ir niekuomet tavęs nepakartosiu, tėve,
ir niekuomet nepasakysiu tau – sudie, miela,
dangus sukritęs tykiai gaudžia -
iš ryto driekiasi tyra, tyra rasa.

pro kraštą diendaržio bučiuoja žvaigždės-
atgimstančius iš naujo vėl ir vėl -
aš nešlakstytas mažo vaiko kraujas-
tu negirdėta vyturio skambi trėlė.

ir niekuomet neklausčiau meilės vardo,
o diemedžiai žydėtų vėl ir vėl-
prie Salomėjos vartų užmarštis ir klengė
žydėtų pelargonijom kasdien.