Prasilenkiu su vakaru, šešėlin - sulinkęs dygstu palengva
įkvėpčiau kokį kartą vėjo į atmintį ir taptum ta,
kuri kadais mane globojai, po saule nešdavai džiovint
kuri rytais lengvai nuklojai, nuvydavus vargus šalin -
tuomet buvau toks menkas kūnas, toks rūkas pašaly...