"O vakarais kažko taip tolima.." Išties, bus labai ilgu ir tolima pareiti iki namų nuo stotelės. Atrodo, jog karuselė užsisuko ir dar užstrigo. Kiekvieną dieną kartu su rytine kava ir cigarete, turiu dar vieną ritualą- kovą su benamiais ir sektantais. Greit jie į mano pasaulėlį įsipaišys tokia didele saulute, kad be jų tiesiog bus ir dienos pradžia ne tokia, kokia turėtų būti.
Keista, o gal net normalu, kad pavasarį mano rajonas visai apsirgo. Kelionė puskilometrį iki Aušros vartų kasdien vis labiau prailgsta. Šiandien vidury dienos turėjau garbės susipažinti su smagiais vaikinais, kurie pasigavo mane po tiltu ir pradėjo temptis bala žino kur. Įkišau ranką į kišenę, ištraukiau iš pakelio kiek papuolė cigarečių ir pasakiau - štai paimkit, prašau, parūkykit ir nurimsit. Tik jie paleido mane, kad pasiektų cigaretes ir sprukau. Vos už kelių šimtų metrų mane sustabdė etatinis benamis kaulydamas cigarečių. Tada ir trūko kažkokia grandinėlės dalis, kad pradėjau spiegti - Kiekvieną dieną jums iš manęs reikia pinigų, cigarečių ir vis daugiau, ko reiks rytoj? Gal mano nekaltybės? Benamis pakraipė galvą ir su labai miela, triušiukams būdinga šypsena atsakė - Nia, nekaltibes nireikia. Cigaretu dai.
Apskritai, viskas ima suktis aplink pinigus, cigaretes ir seksą. Taip, būtent, ilga diskusija apie eskortą, kas ką ir kaip galėjo, ir kodėl kas ką įgalino.
Žurnalistika toks nedidelis burbulas, kuriame prirūkytą, kažkas siurbčioja kavą, svajoja apie gerą masturbaciją ir narplioja visokiausių tetulių ir dėdžių gyvenimus. Kol galų gale valgydamas šlykštų mėsainį išgirsti:
- Jis išskrenda, jis tau nesakė? - Riv, ko tyli?
- Kada?
- Poryt.
Apie tai sakoma,kad Kristus čia niekuo dėtas. Kaip ir Velykos. Einu dirbt.