Paskendęs žvilgsnis, suspaustos lūpos, visa tai bylojo apie ją. Bet negalėjo būti tai tiesa, kad tai ji. Jaučiausi lyg koks idiotas. Žinojau, kad kai traukinys sustos, ir ji išlips, aš vėl liksiu vienas, dar labiau nei anksčiau, prieš įlipant į šį traukinį, kitaip.
Hight Street skersgatvyje gal penketą minučių spoksojau į vitriną. Tada pasidarė šalta ir aš užėjau į vidų. Mano akį greitai patraukė išdrožinėtos medinės statulėles. Laimei, sumoki, - ir išsineši. Į nežinią, kartu su savimi.