- Pasaulyje akivaizdžiai per daug žmonių. Bet ar verta tikėtis rasti antrą pusę, susirgti kažkokia baisia liga, labai iš lėto, susigadinant sau nervus, įtikint tokiu dalyku? Ar galėčiau taip pasielgti?.. Ir visgi, Ieva, tu įsivaizduok: jaučiuosi toks didelis plėšikas, kuris plėšia turčius, kad atiduotų vargšams... Čia gali būti tas, ko negaliu suprasti, paprasčiausia informacija. Bet mano smegenys jos atsisako, nepriėma, glemba, nyksta, tampa raudonas mėsos gabalas. Ką tu pagalvosi?
Ieva prie manęs prieina, bet išlaiko žvilgsnį bei atstumą. Kurį laiką mes stovime, tarsi susitikę kokie du šunys, vienas kitą uostome, lyg ką tik išvydę. Vis dar atrodo, kad nesugebu nuo jos atsiriboti, visi bandymai yra tiesiog beverčiai. Aš plėšikas - ji turčius. Man reikia užsisklęsti savyje labai labai greitai...