"Meno kūrinys yra be tikslo, kaip jis paprastai suprantamas. Bet jis turi būt prasmingas. Jei menininko sąmonė yra kita negu paprastų žmonių, ryškesnė ir veiklesnė, tarsi kokia kuriančioji galia, - tai menko žmoniškumo kūriniai bus menkesni, gimę iš susikilusios nuotaikos arba aistringo protavimo..."  Vydūnas.

Aš padedu knygą į vietą, atsisuku į sukrautus juodus maišus savo lovos kojūgalyje, bet nenoriu pajudėti, su niekuo dabar kalbėti. Tai sulkelia labai daug minčių. Vis dar ir toliau jaučiuosi menkas, pilnas kažkokio nereikalingo svorio, atskiro nuo mano norų. Du tušti stalčiai: vieną užstumiu, kitą praveriu - nusidedu. Atrodo lig kokia labai keista misija, nejudantis mirties taškas tarp siaubo ir komedijos. Gyvenu kažkokiame pavojuje.