Reikia laiko



Visos LAvos viršūnėj tik Tau –
Aš nuo jos ridenuosi papėdėn.
Kam išvis pas Tave užlipau?
Juk krentu, apkabinusi gėdą.

Nedrąsu net pakelti akis
Į svaiginančio jausmo slėptuvę:
Ten kita saldesy pasiklys –
Šitaip skaudžiai nebuvo dar buvę...

Tu kuždėsi jai mano žodžius.
Tuos, kur aš Tau šnabždėjau apkvaitus.
Šito sopulio upės išdžius:
Taip kartoja aplink – reikia laiko.