aš esu iš to ryto, kuris
neskambėjo

tyliai o tyliai krito
sušalusios boružės tiesiai
į gerklę

mano rankos yra iš kalnų
galiu liesti visus
man
neskauda

mano dainos - iš šonkaulių
juos dar skambiai
vadina
tėvyne

vadina tėvyne ir
verkia
kol nebelieka drėgmės tyliai
ištinka sausra
iš tinklo išbyra sudžiūvusios žuvys
duona išbyra į akmenis

raštingi sėda perrašyt pasakų

kol jie rašo vaikai
užmiega neišmokę
stebuklų

o mano ausys - sakai
jose dar viskas sustings
kas girdėti dabar ar
girdėjosi vakar

esu čia varvėti be ašarų
nuo ryto nuo
kalno į

pasalą