nykštukai mano taip vėlai sumigo
berods žiema-
o šitaip sapnas šlampa
ir kuo tikėti kai pulkai balandžių
iš rankų lesa-
o prie durų stovi
šuva į elgetos akis įnikęs

išeičiau šian-
dangus numestų maršką
atolai debesų tokie pilki paliko
kai plyštanti naktis į smilkinius pabeldžia-
dainuoti negaliu nykštukai mano verkia