Stotis buvo išklota nedidelėmis žaliomis plytelėmis, kurios priartėjus traukinių šviesoms nušvisdavo kita – vaiskia it gegužės diena - žalsva. Saulės spinduliai negalėjo čia įspįsti, stotis buvo giliai po žeme. Rytais, į šiuos požemius nusileidus pirmiesiems keleiviams, čia tapdavo ypač erdvu. Tokio erdvės pojūčio mieste daugiau niekur nebuvo.