Kai keliauji, keliauji per žalumą lyjant
Akys miglą išsiurbtų, išlytų be garso.
Visos dangiškos lyros tik augančios votys
Išsilygtų sekundę be gėlos ir be melo.

Tu užverki akis - jos tik girgždančios durys.
Nuo stogų per vamzdynus į gyslas upelių
Bėgs ratilai delčios pilnatyj prisiminę
Veido įspaudus - iškreiptą tavo likimą.