O ji gaivi lyg mėtų arbata
Atsikelia.
Nenoriai, pasirąžo
Naktis paklodėmis nuslysta
Žemyn
Jos porcelianine oda
Sapnai sudygst atminties sode
Rytai išaušta netikėtai
Šalti kaip vyšninis šerbetas
Kai “labas rytas” ištartas mieguistu tonu
Sugrįžta aidu ir prasideda diena.