Kai nubusi iš miego šį rytą sapnų pakylėta
ir nerasi manęs nes mėnulis nudilęs iš lėto 
apie šėlstančią pūgą neliks nieko balto lytėto
skersas vėjas nurims akimis nutylėtas

Tebūnie tai migla mano nuodėmių fronto
tebūnie atmintis banali upės vingiams dumblėjant -
kelio tiesė kreiva šalia sąmokslo stringa
Kuo esu tavyje? Gal žaltys apgaulingas?