Kai nubusi iš miego šį rytą sapnų pakylėta
ir nerasi manęs nes mėnulis nudilęs iš lėto 
apie šėlstančią pūgą neliks nieko balto lytėto
kelio linkis skaudus aklumu nejučia ištylėtas

Tebūnie tai migla prieky nuoskaudų fronto
tebūnie atmintis banali upės vingiams dumblėjant -
visos tiesos šalia juodo sąmokslo stringa
kas buvai kitados gaudžia vėjas aptingęs