Kaskartą kai žvelgi į mane sudegini dalelę savęs.
Ir jau niekada juk tu žinai...
Jau manęs nebetūrėsi ir nejausi vakaro susikabinusio mėnulio prieblandoj...
Tiesiog tu nori paskutinį kartą mane pamatyti ir vėl paskutinį kartą
Kaskart apgaudinėji savo mažą virpančią širdelę kuri kažkada man atrodė tokia didelė...
Kai suskilusi ašara riedės iš tavo bergždžiai manęs laukiančių akių
Aš pasklisiu šėšėliu, pasklisiu kvapu...
Jausmais iš pragaro ugnies žvaigžde nukrisiu
Paliksiu tau prisiminimus paliksiu viską kas paliko mane
Paliko jau senai...
Tik aš vis dar jauna ir spindžiu o tu jau dingsti
Kuo tu virsti..? Net kai buvau šalia jaučiau kaip miršti...
Kilsiu aukštai su dangaus spalvom ir tau iš ten sapnus numesiu
Krisiu aukštai...Nors ir su tamsa pasiklysiu bet tu manęs nematysi...Kada tu išnyksi