Būdingiausi briedžio kūno sandaros bruožai - ilgos kojos, masyvi priekinė liemens dalis, aukštas gogas, stambi galva su didele nukabusia viršutine lūpa. Pasmakrėje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos raukšlė - "barzda". "Barzdą" turi ir patinai, ir patelės (tik šių ji mažesnė). Antramečių briedžių "barzda" pailga. Trečiųjų gyvenimo metų pradžioje apatinė "barzdos" dalis nukrenta, todėl ji tampa trumpesnė ir buka. Briedžio uodega trumpa. Ausys ilgos ir judrios. Kailis tamsiai rudas, tik snukio galas, papilvė, kojų vidinė pusė ir apačia šviesiai pilki. Briedžio pagrindinė gyvenamoji vieta - miškas. Nepersekiojami briedžiai nevengia žmogaus kaimynystės, apsigyvena ir nedideliuose miškuose bei krūmuose. Tinkamiausi lapuočių ir mišrūs miškai, ypač tokie, kur didelę ploto dalį sudaro pušies jaunuolynai arba aukštapelkės.

Nuo pavasario iki rudens (gegužės- spalio mėn.) briedžiai aptinkami miškų pakraščiuose, drėgnuose lapuočių medynų plotuose, žemapelkėse, mažuose miškeliuose ir net krūmuose. Ypač mėgsta paūksmingas ir pelkėtas vietas, nes yra jautrūs aukštai temperatūrai. Dažnai guli ir atvirose pelkėtose vietose - čia juos mažiau puola kraujasiurbiai vabzdžiai, o drėgni guoliai apsaugo nuo perkaitimo. Žiemą telkiasi tuose miško plotuose, kur didžiausi pašarų ištekliai. Ypač didelės reikšmės turi I-II amžiaus klasių pušų ir drebulių jaunuolynai, miško kirtavietės ir pelkės.

Vasaros dienomis briedžiai dažniausiai guli. Nuo saulėlydžio su trumpomis poilsio pertraukomis būna aktyvus iki aušros. Lietingu oru vaikšto ir dieną. Žiemą priešingai - mažiau juda naktimis. Daugiausia vaikšto nuo aušros iki 10-11 val. Dieną vieni maitinasi, kiti tuo pat laiku ilsisi. Nuo gegužės iki spalio mėn. briedžiai daugiausia minta medžių ir krūmų lapais bei žoliniais augalais. Mėgsta aukštas žoles ir pelkių bei vandens augalus - ožrože, vingiorykštę, purieną, puplaiškį, lūgnę. Iš kultūrinių augalų ėda lubinus, runkelius, rugius, avižas, kviečius. Gegužės pradžioje dažnai ganosi kultūrinėse pievose. Žemaūgius augalus briedžiai, ypač jauni, ėda atsiklaupę ant priekinių kojų, vandens augalus - įbridę arba plaukdami ir net panerdami į vandenį.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį (lapkričio-balandžio mėn.) pagrindinis briedžių drebulių, uosių, pušų, žievę. Iš viso Lietuvoje žiemą briedžiai minta apie 40 rūšių augalais.