Bekvėpuodama naktine rudenio vėsa rinkau mirties pluoštelius... Su kraujagyslėmis, rusvus, geltonus, vienas kitas žalias likęs.
Suspausiu gyvybę senų knygų puslapiuose. Taupysiu.
Ryto drėgmėje sena valytoja mano paliktuosius sušluos į kauburėlius. Tokius beveik Babelio bokštelius. Vėjas it Dievas juos kaip kalbas paskleis.
Ir po truputi mažės manęs.