ten radau baltas kaip debesis naktį švytinčias kopas, vėją kai sunku įkvėpt, piktus kuršmarių vandenis, susiliūdinusią jūrą, porą labai šaltų naktų, naktų kai viskas aplink susilieja, lieka tik supimaisi plaukams liečiant žemę, siūbuojantys žibintai, siūbuojanti žemė, bėgimai nuo kažko, kas galbūt egzistuot negalėjo. bet tada --. šį kartą aš nebenorėjau bėgt baltom juostom, šį kartą - gulėt. sušalt, užšalt - visai nesvarbu.