Kai sutemsta širdis, kai vaidinam tragediją –
dar ne viskas. Tu scenoj, tavęs nenušaus,
tik reikės išnešiot savo vienišą bėdą,
tarsi vaiką, ištrauktą iš pikto lietaus.

Tik reikės nežinot, kad galėjo, galėjo
parašyti vaidinimą daug paprasčiau:
būtum buvęs bepročiu arba niekadėju –
nuvarytų nuo scenos, ir eitum arčiau


Mezginaitė, Elena. Skardis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982.