Buvau tam mažam, gražiam pasaulėlyje...
Kur horizontas – aiškus ir platus, įrėmintas rugių laukais, pievomis, pušynais ir siaurais žvyro keliukais. Kur gėlės žydi ir akys raibsta nuo didelių erdvių.
Kur galva svaigsta nuo gaivaus oro, o ausys linksta nuo visokių padarų, „keliančių triukšmą“ – žiogų pievose, paukščių danguje, bičių liepose... Ramus ir gyvas pasaulis. Su rūpesčiais, tragedijomis, bet toks nekintantis ir... tolstantis nuo manęs.

...kai atvykom, buvo purškiami nuodai ant bulvienojų. Koloradų ypač daug prisiveisė. Vakarop diedukas Jonas ėjo žvilgtelėti ar vabalai išgaišo. Mama patarė jam išeinant: „akinius užsidėkit, nes nemacysit“. Pažiūrėjo, grįžo ir sakė, kad daug šitų kenkėjų išdvėsė.

...mama pasakojo patyrusi stresą šeštadienį – karvė žaloji buvo atitrūkusi. Teta su dviračiu išvažiavo jos ieškoti. Visi bijojo, kad nebūtų kur į svetimus runkelius įsisukusi. Karvė buvo pastebėta paežerėje. Neaišku, ką ji ten veikė, bet buvo pagauta ir parvesta. Nervinga karvytė buvo – dėl to mama jos bijojo... Visgi  žvėris nemažas. Ir dar su ragais...

...buvom tvarte pažiūrėti paršelių. Du tokie, ūgtelėję. Vienas su rudom dėmėm. Kito šnipukas su pilka dėme. Kaišiojo knysliukes pro gardo tarpus ir žvygčiojo – kaip tik buvo jų šėrimo metas. Močiutė sakė, kad bulvių paršeliai labai norintys. O su bulvėm pas mus prastai – praeitų metų derlius buvo kaip niekad menkas. Dėl sausros.
...dar vieną tvarto gyventoją aplankėm – mažą veršiuką, prieš savaitę laiko atvestą. Čia jo mama buvo pabėgusi. „Pasilakstymo“ versija buvo atmesta – nes karvė dar savo veršelį žindo. Įgėlė gal jai kas. Dėl to pasiuto.
...čia pat, kitam garde, stovėjo guvi juodmargė telyčaitė, už pajus gauta.

Baltoji katė grįžo tik vakare paėsti. Gal kur kačiukų turi pasislėpusi. Įpyliau katinams ėdalo į dubenėlį. Katė Baltukė piktai urgzdama nuvijo lauk nuo dubenėlio savo praeitą pavasarį atvestą sūnų – grakštų baltą katinėlį. Kurį, berods, irgi Baltuku vadina. 

...vakare močiutė užkaitė puodą – virė kruopienę su kiauliena. Baiminosi, kad šašlykų neužteks – ruošėmės juos kepti Joninių proga. Užteko šašlykų. Vos spėjom juos išsikepti – bekepant užėjo didelis ir juodas debesis. Ėmė lašnoti. Susirinkom vaišes iš kiemo ir sulėkėm į šiltą, jaukią virtuvę pasėdėti. Sėdėjom. O lauke lijo. O apie 23 val. Sugulėm miegoti. Andrius kitą rytą sakėsi puikiai išsimiegojęs. Atsikėlė toks gražutis, akytėm nuo miego sumažėjusiom. Rausvas ir pailsėjęs. Man tai sofa per kieta buvo. Papusryčiavom, pagėrėm kavos. Aš pasivaikščiojau po kiemą, o darže už tvarto aptikau baltąjį katinuką. Peliauti turbūt buvo susiruošęs. Vietoj peliavimo buvo surengta fotosesija žolėje. Gražių nuotraukų išėjo. Bandžiau dar užfiksuoti kaip mūsų katinėlis konkurentą – kaimynų rainą katiną – šauniai išvijo iš  pievos, bet... Nuotraukos kamputyje matyti tik baltos užpakalinės kojytės ir uodegėlė. Nespėjau – greiti tie katinai.

Po pietų išvažiavom iš kaimo. Pakeliui aplankėm mano krikšto tėvus Druskininkuose. Paplepėjom ir po valandos jau vėl buvom kelyje – namo, į Vilnių...