vidurnakti pasipila vemalai, vos Meskio Pana - is ties daili sviesiaplauke, perziangia slenksti.

galvoje gyvena beras ponis, kuris duodasi kanopomis man i skalpa.o paskui jauciu, kaip kraujagyslemis landzioja ir isdykauja gyvates.  gal siandien ponis butu nurimes kartu su visias sliuzais, bet pusdienis vaikystes koridoriais, kuriuose primusiau Irma (paskui ji mire) ir pamele sirdininkai armeniukai, "klizmine", "operacine", jaunos, asaru pilnomis akimis motinos, laukiancios uz duru, mano emocini ir atminties lauka sudrebino. paskui beprasmis beprasmis klaidziojimas po univermagus, bet niekas antra para ne is tolo nepretenduoja i 200lt kupiura. uzpiso juodai. pavargau. suvalgiau ibumetino nugara atsiremusi i A.Mickeviciaus paminkla - ponis aprimo, bet taip  ----------------------