gee man, o kad as buciau lorca ir susirasineciau su dali apie "nesuzheista st. sebastijano shikna"!
aciu
prasom
aciu
prasom
jau mano mikrosxemos susilyde i viena didziuli ir nyku gniutula.
kartais atrodo, jog tiesiog, elementariai neishtversiu shitos supistos rutinos, kad tiesiog neimanoma 6 dienas ish eiles atsikelt 11 ryto, pusrychiaut kava ir cigaretes, vazhiuot i darba grizht miegot ir vel daryt ta pati. nieko negali padaryt tarsi, visiskai nieko, nebent....pasimt iseiginiu, kuriu negali pasimt del tam tikru diplomatiniu sumetimu. Tada atrodo, kad vienintelis supistas variantas yra tiesiog atjungti gniutula nusitashant iki samones netekimo (ko man niekada gyvenime padaryt neteko) bet gal reik pabandyt, gal atgimsiu naujai, gal viskas atrodys labai toli nepatrita ir niekad nedaryta? tie trys menesiai ishsibrauks ish atminties, kaip marijai la del barjo patekus po masina.
Jau ir partenkti zhverys manes tiek nedzhiugina, nei shiukshles ant krumu, niekas, jau niekaip nesugebu paslepti ar uzgniauzti tos frustracijos del negalimumo socializuotis su artimais zhmonems. reikia poilsio, bet tai blet nenusimato iki kitos savaites.


Svetlana Ryžikova
