2 kalendorinio pavasario dieną sloga nusprendė patyliukais trauktis. Nosis vis dar užsikimšusi, tačiau nebeslauda galvos, akių ir pan. O purškalą antisloginį tai namie palikau, blem.

Ir panašu, kad pas mus tikrasis pavasaris ateina. Saulė šviečia, sniegas tirpsta, vanduo upeliukais teka - gera ir gražu.

Tai vat. Už grožį bei sveikatą aš. Dar už vieno žmogaus nepaprastai gražią šypseną palyginti kantrų būdą. Už kates bei katinus aš - už katę Magiją (kuri esti dailiausia katinėlė pasaulyje), už katiną Ciapą (meiliausias katinėlis iš visų) ir už pažintį su kaimynės katinu/kate. Šį rytą kai išsiridenau pro mūsų buto duris, kaip tik viena kaimynė grįžo - atidarė duris, o čia tuoj pat laiptinėn šastelėjo pūkuotas kačius ir išpūtė akis, į mane žiūrėdamas. Gaila, kad neturėjau laiko pasisveikinti.