Katinui pavydžiu mūsų. Nors kai grįžę po darbo namo rakiname duris - jis baisingai rėkia, bet tuo pačiu metu saldžiai raivosi, nes saldžiai miegojo kol mūsų nebuvo. O kai mes grįžtame - reikia pareikšti krūvą balsingų priekaištų kaip neva jis kentėjo mūsų laukdamas... Nors tos kančios dažniausiai pasireiškia ilgu parpimu ant sofos ir, tarkime, tapetų drąskymu. 
...o kai Ciapą glostai rytais - jis purrrrkia net pasikriuksėdamas iš malonumo...