Kartais nesuprantu kodel salia manes stovi butent tu. Juk galetu buti kitas. Kartais nesuprantu, kam mums abiems to reikia - sauksmu, pykciu, gincijimusi.
Kazkada seniau apie tokius santykius galvodavau, 'vau, tai jega, tai aista ir meile viename'. O dabar... Nezinau.
Mane vis dar tai kaitina, bet nezinau ar ilgam.
Zinau, kad taip bus iki tol kol guledama salia taves jausiuosi saugi ir kol tau rupesiu.
Nors uzmusk, matyt neismokciau buti salia taves (nors ir labai myliu) jei tu man neparodytum demesio arba jei tau nustociau taip rupejusi.
Nors viena drauge man sake, kai isimylesi neberupes ar jis tave myli, vis tiek noresi buti su juo.
Neisbuciau. Zinau sita.
Kartais tu mane uzknisi, kartais taves nekenciu, kartais tave noriu apspjaut ir trenkt durim tiesiai tau pries nosi.
O kiek kartu taip jau buvo?
Ar du per daug emocianalus zmones gali buti kartu? Ar ilgam?
Klausimas kuris isaiskes tik ateityje tolimoje arba artimoje.
Vis tiek tu geriausias...


Save me - come back and save me
Where do you go my lovely
Where do you go - I wanna know
My lovely I wanna know
Where do you go?
My lovely where do you go?
I wanna know
Where do you, where do you go?