Aš nebylė - šaukiu tau - nebylė.
Ant mano lūpų tavo žodžiai miršta.
Ar supranti ką virpa mano pirštai,
Kai tu šalia - beviltiškai toli?

Šventoji aš - šnabždu tau - aš šventa,
Kai mano suteptą drabužį plėšai.
Iš laikrodžių lyg krauja laikas laša.
Man skauda - ir todėl atleidžiu tau.

Aš paukštė - giedu tau - aš vyturys,
Kai lyg akmuo krintu po tavo kojom.
Sulaužytais sparnais tave užkloju -
Miegok.
      Ir tyliai uždarau duris.

O.Baliukonytė