man krikstynose labai nepatiko. kunigas laike nustates palaiminga sypsena ir kalbejo paliliai, deklamaciskai, bande peda pataikyti i 3 tukstantmeti:"kaip manote, ka jezus turejo omeny sakydamas, kad bukime kaip vaikai? ar tai reiskia, kad turime ismesti savo diplomus? ar tai reiskia, kad turime valgyti pirstukais? ne! ne! ir dar karta ne! <...> jezus gyveno nazarete, kai nebuvo "norfos", "akropolio". zinoma, mums sunku isivaizduoti <...> na, o tu megsti ledus? ledai buna desertui. kriksto apeigos paskutine dalis irgi desertas - dabar palaiminsiu", etc. paskui reikejo 6 priesaikas choru duoti, "atsizadame, piktosios dvasios atsizadame". as sedejau paskutiniam suole kaip prikaustyta ir tylejau. as nezinau, kas yra pikta dvasia, tad kaip galiu jos atsizadeti? vienu zodziu, man labai nepatiko.