Kartais nutinka taip, kad viskas ima ir būna gerai. Ne tobulai, ne puikiai, o tiesiog gerai.
Gerai - savotiška trūkumo išraiška. Lyg ir reiškia, kad kažkas yra, bet kažko vistik trūksta.
Mano "kažkas" iš manęs atėmė žodžius. Pavertė besišypsančiu pukų kamuoliuku primenančiu Sigutės Ach piešinėlius. O jie juk visi tylūs. Vos keliom eilutėm teprabyla. Tik rankų nesurišo ir dažų neatėmė.
Mano "kažkas" turbūt manęs negražins atgal.
Bet gyvenimas yra kaip mokymasis biologijos. Pamenu mokykloje šio dalyko mokytoja (beje, mums išėjus jai pavyko nusimesti nuo savęs gerą pusšimtį svorio - greetings:)) sakydavo vis, kad biologijos mokytis reikia spirališkai... iš pradžių abstrakčiai apie daugėlį dalykų ir vis nuolankiai prie jų grįžtant ir gilinant žinojimus.
Šiandien gyvenimas man kaip biologija. Nelabai man ji patikdavo. Tačiau metodiškumu biologija manyje lenkia viską.