man asmenybės krizė. kitaip nepavadinsi. lyg mažas kačiukas, ką tik parduotas turguje.
apsimetu, jog viskas gerai, bet atsidūrusi nepažįstamų kvapų pasaulyje sutrinku -
kodėl gėlės čia kvepia kitaip?
kodėl laikas čia lekia daug greičiau?
kodėl daug lengviau bendrauti su žmonėmis?
kodėl laisvės vėjas taip svaiginančiai supa mane?
kodėl tik dabar galiu rasti žmonių panašiomis vertybėmis?
kodėl viskas, ko man reiia - tik keli apkabinimai per dieną ir daug daug miego?
kodėl kitiems aš pagaliau atrodau normali?
kodėl viso to nebuvo gimtajame kaime?
kodėl taip sunku ten grįžti ir vaidinti, jog niekas nepasikeitė?
kodėl rėmai ten mane taip spaudžia, jog laukiu nesulaukiu grįžimo čionai, į naujus namus?
kodėl bijau artėjančių atostogų, kai privalėsiu grįžti iš šio rojaus į tą praeitį?

kodėl aš nebežinau, kas esu?