Permainos

Atsibudom prie upės: paglostęs sužvarbusį meldą,
vėjas gluosnio lapus į bespalvę ganyklą išvarė:
tamsoje jų lancetiškus kūnus apmeldę
sniego gūsiai išlygins aplamdytą rudenio varį,
dovanos ilgą atilsį dėvintiems šarvą skylėtą
ir įgudusiai šaknį aptvers į nedylančią  spalvą...

Visa kita - nuleistas blakstienas aptaškiusi Leta,
virš kurios vaikštą žodžiai kartojami skamba.